Skambinkite mums

(8 46) 45 17 18

(8 46) 47 07 67

Rašykite mums
NAUJIENOSNAUJIENOS
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas

Atliekų rūšiavimo nauda

Antrinės žaliavos – tai atliekos, tinkamos perdirbti, iš kurių gaminami nauji produktai, mažiau teršiant aplinką, tausojant jos resursus. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų tampa vis paprasčiau ir pigiau, kurie savo kokybe nė kiek nenusileidžia kitiems tos pačios srities produktams.

Įdomūs faktai:

  • Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų
  • Vienas Lietuvos gyventojas kasdien vidutiniškai išmeta po 1 kg atliekų.
  • Sąvartyne atliekos ilgai lieka nesuirusios: popierius – 2 metus; konservų dėžutės – 90 – metų; plastiko pakuotės – 200 metų; stiklainiai, buteliai – 900 metų
  • Perdirbus 1 stiklo butelį, išsaugome energijos, kurios užtektų kompiuteriui veikti 25 minutes.
  • Perdirbus 1 PET butelį, išsaugoma energijos, kurios užtektų 60 W lemputei šviesti 6 valandas.
  • Stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti perdirbamas tūkstančius kartų, nepakenkiant jo kokybei.
  • Perdirbus 1 toną popieriaus išsaugoma 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir energijos, kurios užtektų 6 mėnesiams  apšildyti normalaus dydžio namą
  • Perdirbus 1 aliuminio skardinę, išsaugoma energijos, kurios pakaktų televizoriui veikti 3 valandas, o 100 W lemputei šviesti 20 valandų.
  • 1 naujai aliuminio skardinei pagaminti energijos kiekis lygus gaminant 20 skardinių iš antrinių žaliavų energijos kiekiui.

Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug  3 mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų – nerūšiuotos komunalinės atliekos. Atliekų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja. Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro – namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius. O svarbiausia, kad rūšiuotų atliekų išvežimas nieko nekainuoja, tereikia išrūšiuotas atliekas sumesti į atitinkamus konteinerius.

Lietuvoje daugėja įmonių, savo gamybiniame procese naudojančių antrines žaliavas. Svarbu suvokti, kad kuo daugiau mes surinksime antrinių žaliavų ir pirksime iš jų pagamintos produkcijos, tuo labiau didės ir pasiūla. Pasisekimo raktas yra paklausa. Mes turime pasinaudoti savo pasirinkimo teise. Didėjant paklausai, pramonė bus priversta didinti gamybą.

 

Atliekų rūšiavimo nauda:

  • Išsaugoma sveika aplinka, vis mažiau patenkant atliekoms į sąvartynus, prailginant jų eksploatacijos laiką
  • Sukaupiama antrinių žaliavų kaip alternatyvą žaliavų ir energijos šaltiniui
  • Sutaupoma gamtos išteklių ir energijos
  • Sumažinama vandens ir oro tarša bei pristabdomas miškų kirtimas
  • Sumažinama atliekų tvarkymo išlaidos

Kaip rūšiuoti atliekas ?

Atliekų rūšiavimas prasideda atliekų susidarymo vietoje, o perdirbimui tinkamas antrines žaliavas išsskirstomos į atskirus konteinerius, dažniausiai pažymėtus arba išskirtus  spalvomis: geltonas – plastmasė, žalias – stiklas, mėlynas – popierius. Yra išskiriamos ir nerūšiuotos komunalinės atliekos, pavojingos atliekos, metalas, žaliosios atliekos, biodegraduojančios atliekos, stambiagabaritinės atliekos.

Tinkamai rūšiuoti atliekas dažnai padeda produktų ar produktų pakuotės ženklinimas.

 

Ženklinama elektros ir elektroninė įranga, baterijos ir akumuliatoriai. Tokiu ženklu pažymėtas produktas, tapęs atlieka, turėtų būti surenkamas atskirai ir nemaišomas su kitomis atliekomis.
Produktas ar pakuotė pagaminta iš perdirbamų stiklo atliekų.
Produktas ar pakuotė pagaminta iš bet kokios perdirbamos medžiagos (išskyrus plastikus).
Polietilentereftalatas(PET, PETE). Sutrumpinimas: Poliesteris.
Produktas ar pakuotė pagaminta iš perdirbto popieriaus (kartono).
Produktas tapęs atlieka gali būti perdirbtas.
Polivinilchloridas(PVC).
Polipropilenas (PP).
Mažo tankio polietilenas (LDPE).
Didelio tankio polietilenas(HDPE).
Kiti mišrios struktūros plastikai, sudaryti daugiau nei iš vienos medžiagos.
Polistirenas (PS).
Perdirbamas aliuminis.
Perdirbamas plienas.

 

Pažangių atliekų tvarkymo sistemų vienas iš esminių principų – atskiras atliekų srautų surinkimas jų susidarymo vietoje. Siekiama atliekų tūrio ir masės mažinimo atskiruose galutiniuose atliekų šalinimo įrenginiuose. Principinė atliekų surinkimo jų susidarymo vietoje schema:

Popierius

Lietuvoje popierius ir kartonas sudaro apie 14 % visų komunalinių atliekų. O esantys kartono fabrikai leidžia perdirbti iki 40 tūkst. tonų per metus, tačiau mūsų šalyje surenkama tik 25 % šio kiekio, likusią dalį popieriaus ir kartono – importuoja.

Perdirbimui tinka: laikraščiai ir kitoks popierius, kartonas, kurie neturi būti padengti plastiku, turi būti sausi ir švarūs, o dėžutės išlankstytos.

Perdirbimui netinka: "tetrapak" pakuotės nuo pieno ir sulčių, picos dėžutės, tapetai, servetėlės, popierinės nosinės, pakeliai nuo traškučių, kalkinis popierius, riebalais suteptas popierius.

Plastmasė

Lietuvoje plastmasė sudaro 9 % visų komunalinių atliekų. Dažniausiai pakuočių sudėtyje yra skirtingų rūšių plastikų, dėl to jas sunkiau perdirbti, todėl ypač svarbu jas tinkamai išrūšiuoti.

Perdirbimui tinka: plastikiniai buteliai (PET buteliai), indai nuo padažų, aliejaus ir šampūno, kita įvairi plastiko pakuotė, polietileno plėvelė.

Perdirbimui netinka: tara nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų, kitų pavojingų cheminių medžiagų, tepalų bakeliai, riebalais užteršti indeliai, žaislai.

Svarbu prisiminti ! Metant į konteinerį plastikinius butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš neperdirbamo plastiko. Taip pat butelius nuo aliejaus, padažų ir kitokio riebaluoto paviršiaus tarą. Rekomenduojama pakuotę suspausti.

Stiklas

Lietuvoje stiklas sudaro 9 % visų komunalinių atliekų.

Perdirbimui tinka: buteliai, stiklainiai, stiklo duženos ir indai.

Perdirbimui netinka: porcelianas, keramika, elektros lemputės, dujinės lempos, dažais ir tepalais užteršta tara, ampulės, stiklinių vaistų buteliukai, veidrodžiai, automobilių langų stiklai, stiklo lakštai, armuotas stiklas, kristalai.

Svarbu prisiminti ! Metant į konteinerį stiklainius ir butelius gerai išplauti, nuimti kamščius, žiedelius, nuimti foliją. Popierinių etikečių pašalinti nebūtina.

Metalas

Lietuvoje metalo atliekos sudaro apie 3 % visų komunalinių atliekų. Labai svarbu gerai išrūšiuoti metalo atliekas, nes tai teikia didžiulę ekonominę ir ekologinę naudą – 25 % perdirbto metalo yra visuose naujuose metalo gaminiuose. Surinktus metalus, kurie sudaryti iš alavuoto plieno, aliuminio ir tam tikrų teršalų, priemaišų, išrūšiuoja medžiagų regeneravimo įrenginiai ir yra transportuojami į galutinio perdirbimo įmones, kur aliuminis ir plienas ištirpdomi ir vėl naujai panaudojami.

Metalui rūšiuoti dažniausiai nėra atskirų specialių rūšiavimo konteinerių, dėl nedidelio metalo pakuočių kiekio, todėl tokias atliekas reikėtų mesti į plastikui arba stiklui skirtus konteinerius (užrašus žiūrėti ant konteinerio).

Perdirbimui tinka: konservų dėžutės, skardinės nuo gėrimų, aliuminio lėkštės, kepimo skardinės, metaliniai dangteliai, dėžutės ir kitos metalinės pakuotės ir atliekos.

Perdirbimui netinka: aerozolių flakonų, taros nuo pavojingų cheminių medžiagų, dažais užterštų pakuočių.

 

Išrūšiuotų atliekų surinkimas

Gyventojai išrūšiavę atliekas jų susidarymo vietose (namuose, įmonėse), turėtų ieškoti artimiausių rūšiavimo konteinerių ir sudėti išrūšiuotas atliekas. Atliekų vežėjas tokias atliekas surenka pagal išankstinį grafiką, pagal poreikį ir dažniau. Daugumai gyventojų dar vis egzistuoja mitas, kad išrūšiuotos šiukšlės vėl yra sukratomos į bendrą masę, t.y. į vieną šiukšlių išvežimo mašiną. Tokių mašinų priekabos yra perskirtos ir šiukšlės yra kratomos į atitinkamą sektorių.

Keletas pavyzdžių:

Pakuočių atliekos

Šiuo metu didžioji dalis pakuočių atliekų patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Į komunalines atliekas patekusios  panaudotos pakuotės surenkamos kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis. Siekiant panaudoti kuo daugiau šių atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių, jų tvarkymui ir apskaitai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo,( todėl čia ypač svarbus visuomenės švietimas).

Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų būvio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai. Daugelyje Europos valstybių pakuotes priimta ženklinti tarptautines nuostatas atitinkančiu specialiu ekologiniu ženklu:

-          rodančiu, kad gaminys ypač aukšto aplinkosaugos lygio;

-          patvirtinančiu dalyvavimą atliekų tvarkymo sistemoje;

-          nurodančiu medžiagų, iš kurių pagamintos pakuotės, prigimtį.

Nerūšiuotos komunalinės atliekos

Kiekvienais metais susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atleikų. Statistiškai didžiuosiuose miestuose apie 300 kg, mažesniuose – 220 kg, kaimuose – 70 kg vienam gyventojui per metus. Komunalinių atliekų sudėtyje daugiausia sudaro virtuvės (biodegraduojamos) atliekos – apie 42 %. Pageidaujama, kad šias atliekas pagal galimybes būtų metamos į atskirą konteinerį, nes jos taip pat gali būti perdirbamos.

Svarbu ! Į biodegraduojamoms atliekoms skirtą konteinerį nereikėtų mesti sodo atliekų.

Žaliosios atliekos

Joms priskiriamos sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos: šakos, žolė, lapai, daržo atliekos. Esant sąlygoms rekomenduojama gyventojams patiems tokias atliekas kompostuoti savo sklype, taip pasigaminant vertingos trąšos.

Kompostavimui skirtos atliekos:

Daržovių, vaisių atliekos, šienas, gėlės, vaisiai, smulkios medžių šakos ir lapai, pjuvenos, kavos ir arbatos tirščiai, naminių gyvūnų išmatos, kiaušinių lukštai, kevalai.

Kompostuoti negalima:

Skerdienos atliekų, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių, piktžolių su sėklomis, nes jos gali užteršti kompostą.

Pavojingos atliekos

Pavojingos atliekos – sukeliančios žalą žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai medžiagos, kurios yra ženklinamos sutartiniais simboliais ir pasižymi bent viena iš šių savybių: ėdžios, infekcinės, kancerogeninės, toksiškos, kenksmingos, labai degios, dirginančios, sprogstamosios.

Buityje pavojingos atliekos:

  • Buitinės chemijos produktai
  • Lakų, dažų, skiediklių atliekos
  • Cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė
  • Panaudoti tepalai, tepalų filtrai, tepaluoti skudurai  ir kitos naftos produktų atliekos
  • Pasenę vaistai
  • Gyvsidabrio turinčios lempos, termometrai
  • Galvaniniai elementai, akumuliatoriai
  • Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

Atliekų negalima užkasti, deginti, išmesti tam neskirtose vietose. Netinkamas atliekų šalinimas teršia orą, vandenį, žemę ir kelia pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai. Patekdami teršalai su maistu į žmogaus organizmą per aplinką – jį nuodija. Todėl būtina atkreipti dėmesį į pavojingų atliekų tvarkymą ir utilizavimą. Svarbu nemaišyti tokių atliekų su buitinėmis, nepilti į plautuvę ar klozetą, lietaus nuotekų šulinius ar ant grunto, o sandariai uždarius būtina jas pristatyti į pavojingų atliekų surinkimo vietą. Esminis būdas išvengti problemų, susijusių su buities pavojingomis atliekomis, - naudoti mažiau toksiškus gaminius. Nepavojingi pakaitalai egzistuoja daugeliui prieš tai paminėtų produktų. Soda, citrinos rūgštis, actas gali būti dažniausiai vartojamų valiklių pakaitalai.

Pavojingų buityje naudojamų medžiagų pakaitalai – "žalieji" produktai, nekenkiantys sveikatai ir aplinkai. Pavyzdžiui, kad nereikėtų naudoti dažų skiediklių, - naudokite vandeniu skiedžiamus latekso dažus. Vietoje mineralinių trąšų naudokite kompostą, vietoje oro gaiviklių – gyvus ir džiovintus augalus, vietoje baliklių su chloru – peroksidinius, santechnikos įrenginių valymui – valgomąją sodą su verdančiu vandeniu ir t.t. Naudokite galvaninius elementus, kuriuos galima pakartotinai įkrauti.

Naujienlaiškis

Registruokites ir sužinokite visas Gargždų švaros naujienas pirmieji