Skambinkite mums

(8 46) 45 17 18

(8 46) 47 07 67

Rašykite mums
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas

Garažai prašo išskirtinių teisių už (ne) kaupiamas šiukšles

Gargždų garažų bendrijos sukilo prieš vietinę rinkliavą už komunalines atliekas. Juos įsiutino Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos siūlymas nuo kiekvieno garažo „plėšti“ po 60 litų per metus. Tvirtindami, jog dauguma garažų tviska ir didžiausios šiukšlės čia – saldainių popieriukai, šių bendrijų nariai pasišiukšlino viešai. Aplinkosaugininkų ir rinkliavos už komunalines atliekas administratorių reide Gargžduose aptiktas visas garažo atliekų lobynas.

1,80 Lt per metus – nerealu

Juridinių asmenų registro duomenimis, Klaipėdos rajone veikia 9 garažų bendrijos. Jose yra 1504 pavieniai garažai. Dar 210 įregistruota juridinė veikla, jų savininkai turi galimybę deklaruoti išvežamas atliekas. Tačiau, anot rinkliavą už komunalines atliekas administruojančios VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus Rimanto Martinkaus, pavienių garažų, kaip teršėjų, apmokestinimas buvo likęs neišspręstas – šie buvo priskirti žemės ūkio paskirties pastatų kategorijai, ir mokestis skaičiuotas pagal pastato plotą – vos 1,80 Lt per metus. Tai esą nelogiškai maža suma.

Praėjusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai svarstė, kokį realų rinkliavos dydį reikėtų nustatyti garažų bendrijoms. VšĮ „Gargždų švara“ skaičiavimu, kiekvieno garažo savininkui tektų mokėti po 60 Lt per metus. Garažų bendrijų pirmininkams paprieštaravus, jog suma per didelė, Taryba pavedė šį klausimą išspręsti specialiai darbo grupei.

Aptiko kalnus šiukšlių

Praėjusį penktadienį Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistai kartu su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais ir rinkliavos administratoriais surengė reidą ir apžvelgė situaciją garažų teritorijose. Įsitikinta, kad Tarybos posėdyje garažų bendrijų pirmininkai be reikalo tikino kaupiantys „nebent saldainių popieriukus“. Aplinkosaugininkams anonimiškai buvo pranešta, jog Gargžduose iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančių „Pavasario“ bendrijos garažų ruošiamasi išvežti nemažą kiekį naudotų padangų ir kitų stambiagabaričių atliekų.

Nuvykus į minėtą vietą išaiškėjo, kad garažų šeimininkai įvairias šiukšles išties kaupia krūvomis. Rasta padangų, baldų, augalinės kilmės atliekų – obuolių ir pan. Anot R. Martinkaus, panaši situacija užfiksuota „Melioratorių“ garažų bendrijoje. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus teigė, kad dalis garažų išties tvarkingi – vos kelios padangos rastos „Laugalių“ garažuose, tvarkingi pasirodė garažai J. Basanavičiaus gatvėje. Visose bendrijose rinkliavą administruojančios įstaigos iniciatyva yra pastatyti konteineriai.

Kategoriškai prieš

Įvertinus reido rezultatus, šią savaitę speciali darbo grupė, sudaryta iš Savivaldybės administracijos vadovų, Administracijos specialistų, Tarybos narių, taip pat dalyvaujant „Gargždų švaros“ direktoriui R. Martinkui, susitiko su kelių garažų bendrijų pirmininkais. Manyta susitarti dėl juos tenkinančio rinkliavos dydžio. Tačiau vietoje derybų darbo grupė išgirdo griežtą nusistatymą, jog rinkliava garažams taikoma nepagrįstai. Pirmininkai teisino garažų savininkus, esą dauguma patalpų nenaudojamos, jų šeimininkai – galo su galu nesuduriantys pensininkai, čia taip pat nebūna tepaluotų šiukšlių, kitų atliekų. Pirmininkai nustebino pasigedę informacijos apie rinkliavą. Garažų bendrijos „Šviesoforas“ pirmininkas Kasparas Žutautas buvo kategoriškas: „Tegu veža mane į Sibirą, bet aš tai prievartai priešinsiuosi.“ Esą sukaupę šiukšlių pirmininkai randa, kas jas išveža į kažkieno „nuosavus“ sąvartynus. Tai išgirdę Savivaldybės atstovai žagtelėjo ir žadėjo pasidomėti tokių vietų kilme.

Vicemeras Kęstutis Cirtautas akcentavo, jog bergždžia diskutuoti dėl rinkliavos panaikinimo – ji privaloma: „Ne mes čia šiandien „išmislijom“ naujieną. Rinkliava – valstybinė praktika, taikoma visoje Lietuvoje.“ Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas pridūrė, jog rinkliava tam ir įvesta, kad šiukšlių nereikėtų vežti į garažą, o vėliau versti į griovį.

Kaina – butelis alaus

Įvykusi pilietiškumo pamoka prie kompromiso dėl kainos neprivedė. Darbo grupės pirmininko Administracijos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Buivydo siūlymu, pateiktos dvi alternatyvos: jei už atliekų išvežimą mokėtų bendrija, kiekvienam savininkui tai kainuotų po 30 Lt per metus. Jei kiekvienas savininkas nuspręstų mokėti individualiai – 60 Lt per metus. Pasirinkus pirmąją alternatyvą, mokestis per mėnesį siektų vos 2,5 lito. Posėdžių salėje nuskambėjo replika, kad tai būtų menkas nuostolis – per mėnesį vos vienas butelis „Extros“...

Anot Tarybos nario Viktoro Kuros, 30 Lt suma per metus itin maža. „Juk telefonais kas mėnesį prakalbate 50–60 Lt, o čia tiek reikėtų per metus. Garažas yra nekilnojamasis turtas, prabanga. Ne kiekvienas gali sau ją leisti“, – bendrijų pirmininkus bandė įtikinti politikas.

Garažų bendrijų pirmininkams pavesta artimiausiu metu surengti bendrijų narių susirinkimus. Juose prašoma priimti sprendimą, kaip nariai pasiruošę mokėti už atliekas. Galutinį sprendimą Savivaldybės taryba trėtų priimti artimiausiame posėdyje.

„Gargždų švaros“ vadovas R. Martinkus patikino, kad bus galima nagrinėti individualius atvejus, jei, pavyzdžiui, asmuo turi kelis jam priklausančius garažus. Mat rajono praktikoje jau pasitaikė panašus atvejis – vienas rinkliavos mokėtojas turi net 60 sodo sklypų.

 

Jolanta VENSKUTĖ

 

Naujienlaiškis

Registruokites ir sužinokite visas Gargždų švaros naujienas pirmieji