Skambinkite mums

(8 46) 45 17 18

(8 46) 47 07 67

Rašykite mums
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas

Gargžduose atidarys didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę

Prie daugiabučių namų stovinčių konteinerių neretai stebime ne itin malonų akims vaizdelį – sukrauti kalnai senų sulūžusių baldų, sudegusios buitinės technikos. Gyventojai nesirūpindami estetiniu vaizdu atitempia po remontų pakeistus unitazus, vonias, gipskartonio plokštes, ten pat suguldo sudėvėtas automobilių padangas. Net ir norint visko į konteinerius sugrūsti neįmanoma.

Netrukus gargždiškiai galės gyventi švaresnėje, gražesnėje aplinkoje, nes nebenaudojamus namų apyvokos daiktus, atliekas, kurių negalima mesti į konteinerius, galės nemokamai palikti tam tikslui skirtoje stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelėje Gargžduose, Galežinkelio pylimo g. 6. Anot Rimanto Gedrimo, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojo, darbai baigti, tad tikimasi, kad lapkritį aikštelė pradės veikti.

Nauja infrastruktūra

Vakarų Lietuvoje toliau kuriama naujos atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūra. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vykdo projektą „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas". Stambiagabaričių atliekų aikštelės atsiras Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Skuodo rajonuose. Iš viso regione planuojama įrengti 10 tokių stambiagabaričių atliekų aikštelių ir 7 kompostavimo aikšteles. Specialistai neabejoja, kad, pastačius daugiau aikštelių, jose surenkamų atliekų kiekis gerokai padidės, o tai leis sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį ir aplinkos užterštumą.

Projektą vykdančio KRATC direktoriaus pavaduotojo R. Gedrimo teigimu, jei viskas vyks sklandžiai, per šiuos metus rangovai turėtų spėti įrengti aikšteles visose savivaldybėse.

Dviguba nauda

Kompostavimo aikštelės yra skirtos organiškai suyrančioms atliekoms kompostuoti. Jose priimamos želdynų karpymo ir sodo atliekos, nupjauta vejų žolė, nugenėtos medžių, krūmų bei gyvatvorių šakos, nukritę medžių lapai, daržininkystės atliekos. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė turėtų atsirasti ir Vėžaičiuose.

Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas" (projekto Nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-019) yra vienas iš svarbiausių modernios infrastruktūros kūrimo darbų Klaipėdos regione, numatytų valstybinėje atliekų tvarkymo sistemos reformoje. Šio projekto vertė – per 18 mln. Lt. Darbai finansuojami iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (15 072 360,63 Lt), valstybės biudžeto (apie 0,3 mln. Lt) bei KRATC lėšomis (per 3 mln. Lt).

Vienas iš didžiausių kompostavimo aikštelių privalumų – žaliosios atliekos nepatenka į bendrą srautą, todėl ne taip greitai plečiasi aplinką teršiantys sąvartynai. Kompostuojant atliekas, ne tik saugoma gamta, bet ir paruošiama ypač naudinga medžiaga – kompostas. Jis naudojamas kaip trąša augalams, miesto žaliųjų plotų priežiūrai, naujai statomų ir rekonstruojamų kelių žaliesiems plotams įrengti.

Kompostavimo aikštelės asfaltuojamos, įrengiama skysčio nuo aikštelės surinkimo sistema, kuriuo laistomi kaupai. Kompostavimo aikštelės skirtos gyventojams, priimamos ir viešose vietose sukauptos atliekos.

Uostamiestyje – trys

Nuo rugsėjo pradžios Klaipėdoje pradėjo veikti trys stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelės. Į jas uostamiesčio gyventojai gali atvežti ir nemokamai palikti nebenaudojamą buitinę bei elektroninę įrangą, padangas, mišrias statybos ir griovimo atliekas, nebereikalingus baldus, kilimus, plastiką, stiklą, kartono pakuotes ir kita.

Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas" finansuojamas pagal 2007–2013 m. ES Struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis" priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas".

Aikštelės įrengtos skirtingose Klaipėdos dalyse, šalia gyvenamųjų rajonų, kad žmonėms būtų patogu jas pasiekti. Pietinių miesto rajonų gyventojai kviečiami atliekas vežti į Plieno g. 13, centrinėje miesto dalyje aikštelė įrengta Tilžės g. 66A, o gyvenantiesiems į šiaurę nuo Danės upės arčiausia bus Šiaurės prospekte 30 įsikūrusi aikštelė. Atsiradus naujoms aikštelėms, gyventojai turės geresnes sąlygas rūšiuoti atliekas. Kai kurių priimamų atliekų kiekiai bus ribojami. Visos atliekos pasveriamos svarstyklėmis, jų kiekis registruojamas atliekų tvarkymo apskaitos žurnale.

Uždaryti sąvartynai

Vykdant valstybinę atliekų tvarkymo sistemos reformą Vakarų Lietuvoje nebeliko didžiulių aplinkos ir kraštovaizdžio taršos židinių – Klaipėdos regione uždaryti visi 7 seni sąvartynai: Glaudėnų Kalotėje, Kiškėnų Klaipėdos rajone, Joskaudų Palangoje, Puodkalių Skuodo rajone, Ankštakių Kretingos rajone, Rumšų Šilutės rajone ir Neringos miesto.

Anot R. Gedrimo, visi sąvartynai buvo rekultivuoti iki 2011 metų pabaigos. Uždarymo darbai kainavo 30,877 mln. litų. Išskyrus Šilutės rajono Rumšų sąvartyną, kurio rekultivacija buvo finansuojama tik iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, kitų 6 sąvartynų rekultivacijai panaudotos ES, KRATC ir Lietuvos Vyriausybės lėšos. Buvusių sąvartynų teritorijos yra prižiūrimos – šienaujama žolė, atliekami monitoringo darbai.

  • Aplinkos ministerijos duomenimis, 2009 m. Lietuvoje susidarė 1,2 mln. tonų komunalinių atliekų. Jei visas šias atliekas norėtumėme išgabenti traukiniu, atliekoms sukrauti reikėtų net 20 000 vagonų, o vagonų sąstatas nusidriektų 240 km. Didžioji dalis (85–90 proc.) šių atliekų pateko į komunalinių atliekų sąvartynus, kur jos paliekamos savaime suirti.
  • Skirtingos medžiagos yra skirtingu greičiu, tačiau visuomet atliekos suirsta kelis šimtus (o gal ir tūkstančius) kartų lėčiau nei susikaupia. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimoje, nerūšiuojant atliekų, šiukšlių dėžė užpildoma per 3–4 dienas, o nepriklausomai nuo to, kokios atliekos buvo išmestos, visas šiukšlių dėžės turinys suirs maždaug per 50–900 metų.
  • 42 proc. mūsų šalyje susidarančių komunalinių atliekų sudaro biologiškai skaidžios (virtuvės) atliekos, 14 proc. – popierius ir kartonas, 9 proc. – plastikas, 9 proc. – stiklas, 4 proc. – tekstilė, 4 proc. – statybos ir griovimo atliekos, 3 proc. – metalas, 2 proc. – mediena, 1 proc. – oda, guma, 12 proc. – kita.

Informacijos šaltinis Vida Valaitytė 2013-10-30  http://www.gargzdai.lt/gargzduose-atidarys-dideliu-gabaritu-atlieku-surinkimo-aikstele/

Naujienlaiškis

Registruokites ir sužinokite visas Gargždų švaros naujienas pirmieji