Skambinkite mums

(8 46) 45 17 18

(8 46) 47 07 67

Rašykite mums
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas

Konteineriai soduose – išganymas šiukšlių kaupėjams

    Į kovą prieš rinkliavą už šiukšles pakilo ir sodininkų bendrijos. Labiausiai tokia pareiga baugina soduose tik vasarojančius žmones. Praėjusią savaitę didžiausios Lietuvoje sodininkų bendrijos „Dituva“ nariai net surengė protesto akciją ir liejo pyktį ant rinkliavą administruojančios VšĮ „Gargždų švara“. Priekulės seniūnijoje esančios „Minijos“ sodininkų bendrijos nariai griebiasi už galvos, mat būtent nenuolatiniams gyventojams pastatyti konteineriai perpildomi per kelias valandas, ir bendrija po rinkliavos įvedimo tapo šiukšlynu.

   Siūlo bendrus konteinerius

   Rugpjūčio mėnesį Klaipėdos rajone įvedus rinkliavą už komunalines atliekas nustatyta, kad soduose pastatus įteisinę asmenys per metus už šiukšlių šalinimą turės mokėti po 60 litų. Dauguma sodininkų bendrijų susidūrė su žmonių protestais, esą čia jie tik vasarojantys, atliekas kompostuojantys, tad konteineriai nereikalingi, o šiukšlių mokestis – už nieką.

   Tačiau rinkliavą administruojanti ir konteineriais aprūpinanti VšĮ „Gargždų švara“ sodininkams paslaugos neleidžia išvengti. Pagal numatytą tvarką nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusieji turi pasistatyti individualius 240 l talpos konteinerius, o atvažiuojantiems sodininkams dažniausiai statomi bendri 1,1 m³ konteineriai. Kiek jų reikia, anot „Gargždų švaros“ direktoriaus Rimanto Martinkaus, sprendžia pačios bendrijos. Konteineriai esą statomi ten, kur nurodo bendrijų pirmininkai. Tačiau šiukšlių vežėjai stebi beprecedenčius atvejus, kai talpos šiukšlėmis pripildomos per kelias valandas. Esą panašu, kad žmonės vos jiems atsiradus soduose ėmėsi generalinių tvarkų.

Po rinkliavos tapo šiukšlynu

   Priekulės seniūnijos Žiaukų kaime esančios sodininkų bendrijos „Minija“ valdybos narė Nijolė Nazarevičienė bei sodininkų atstovė Irena Šmaižienė pasakojo, jog atsiradus bendriems konteineriams bendrija tapo šiukšlynu. „Situacija katastrofiška – sodų centre pastatyti keturi konteineriai, nors sklypų čia – 1 230. Nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusiųjų tėra 300, o gyvenančių – gal 600. Pastačius bendrus konteinerius vakare su nerimu laukėme, kas bus. Ryte ištiko šokas – jie buvo perpildyti, o aikštelė aplink nuklota šiukšlėmis. Žmonės jas meta iš važiuojančių automobilių, net nesustoja“, – stebėjosi Klaipėdos rajone trečios pagal dydį sodininkų bendrijos narės. Esą toks vaizdas – kasdieninis.

    Su „Minijos“ sodų atstovėmis susitikęs „Gargždų švaros“ direktorius R. Martinkus dar labiau stebėjosi. Neva šiukšles iš šių sodų privalu išvežti tik dukart per mėnesį, o vežama dukart per savaitę ir to vis tiek negana.

    Visgi „Minijos“ valdyba problemą nutarė spręsti atsikratydami jos priežasties – konteinerių. „Gyvensime kaip ir anksčiau – kiekvienas statysis individualius konteinerius, o pavienius maišelius tegu išmeta nors ir mieste. Gal žmonės klaidingai mano, jog jei neturės konteinerio, nereikės mokėti. Visiems mokestis vienodas, tad geriau statytis konteinerį. Kadangi visi mokės, neturėtų kilti pykčio, kur išmetamos šiukšlės“, – įsitikinęs sodininkų bendrijos „Minija“ valdybos pirmininkas Algimantas Zigmas Knystautas. Anot jo, bendri konteineriai tik pridarė žalos: „Pats stovėdavau prie jų ir drausminau šiukšlintojus. Savus narius pažįstu ir galiu pamokyti, tačiau pravažiuoja svetimi ir net neišlipę iš mašinos meta maišus konteinerių link. Dažniausiai – pro šalį. Veža, kas netingi – gali rasti sofų, obuolių, net kelmų“, – vardijo jis. Esą bus tariamasi su atliekų vežėjais, kad periodiškai vietovėje pastatytų priekabą stambiagabaritėms atliekoms, o gyventojai apie tai bus informuoti iš anksto.

Dituva eksperimentuos

    VšĮ „Gargždų švara“ duomenimis, Klaipėdos rajone veikia 34 sodininkų bendrijos. Jose iš viso pastatyti 167 konteineriai. Kubinių konteinerių skaičius bendrijose varijuoja nuo 2 iki 52. Pavyzdžiui, Derceklių kaime esanti didžiausia Lietuvoje sodininkų bendrija „Dituva“, iš pradžių prašiusi pastatyti 20 bendrų konteinerių, vis tiek springo šiukšlėse ir paprašė dar 32. R. Martinkus pasakojo, jog iš pradžių ir čia buvo grėsminga situacija: „Ryte šiukšliavežiai ištuštindavo konteinerius, o vos grįžtant iš Dumpių sąvartyno mums jau skambindavo pasipiktinę sodininkai, kad konteineriai vėl pilni, neva kodėl jų nesame išvežę.“ Šiuose soduose yra net 6 382 sklypai, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis teritorijoje yra 2447 statiniai. Tačiau rinkliavos administratoriai nustėro, kai apvažiavę vieną iš šių sodų zonų 423 sklypuose rado 287 statinius, nors registre jų tėra 101. Todėl rinkliavos mokėtojai nustatomi pagal faktinius duomenis.

   Dituviškiai priešinosi rinkliavai – administratorius pakvietę į susitikimą beveik 150 susirinkusiųjų nuogąstavo, kad rinkliava nereikalinga, nes nenuolatiniai gyventojai šiukšlių turi itin mažai. „Dituvos“ pirmininkas Vytautas Gedvila „Bangai“ sakė, kad bendrų konteinerių skaičių didinti nutarta dėl nenuolatinių gyventojų gerovės. „Šiandien kitos išeities nematome. 52 konteineriai bus išskirstyti į atskiras zonas. Vienur jie greit pripildomi, kitur žmonės kultūringesni. Priėmėme sprendimą palikti bendrus konteinerius, ir tai bus lyg eksperimentas. Žiūrėsim, ar pasiteisins“, – teigė pirmininkas.

 

    VšĮ „Gargždų švara“ direktorius R. Martinkus „Minijos“ sodų atstovei N. Nazarevičienei tvirtino, kad soduose vežėjai konteinerių savavališkai nestato – jų skaičių ir išdėstymo zonas nurodo pačios bendrijos. „Noriu tikrai pasidžiaugti, kad sodininkų gerove pirmininkai rūpinasi, pristato sodų planus. Sodininkų bendrijos „Agluona“, „Aisė“, „Melioratorius“, „Spengiai“, „Tolupis“, „Klevas“ ir kt. yra vienos iš geriausiai besitvarkančiųjų. Tačiau yra bendrijų, kurios bendrų konteinerių atsisako. Visada gerbiame pasirinkimą, bet pirmininkai neturėtų pamiršti sodininkų, kurie neturi galimybės saugiai laikyti konteinerio ir civilizuotai pašalinti atliekų bendro naudojimo konteineriuose. Galbūt tai ir daro įtaką šiukšlių antplūdžiams gretimose bendrijose, kurios konteinerius pasistatė. Problematiškiausios šiukšlinimo klausimu šiuo metu yra „Minija“ ir „Dituva“ Priekulės seniūnijoje. Tačiau nepavyzdingus šiukšlintojus „gaudo“ ir patys gyventojai. Jų užfiksuotas nuotraukas su metamomis statybinėmis atliekomis, padangomis ir kt. viešiname savo internetinėje svetainėje, duomenis perduosime atitinkamoms institucijoms. Netvarkingų sodų nėra. Yra tik netvarkingi pavieniai gyventojai“, – apie kovą su šiukšlintojais pasakojo R. Martinkus.

Jolanta VENSKUTĖ

 

Naujienlaiškis

Registruokites ir sužinokite visas Gargždų švaros naujienas pirmieji