Skambinkite mums

(8 46) 45 17 18

(8 46) 47 07 67

Rašykite mums
NAUJIENOSNAUJIENOS
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas

Netvarka didins rinkliavą?

Daugiabučių namų kiemuose esančiose konteinerių aikštelėse gyventojai ir toliau palieka krūvas senų rakandų, nors tai daryti draudžiama. Jei situacija nesikeis, bus svarstoma apie baudų didinimą ir vaizdo kamerų prie konteinerių įrengimą. Dėl netvarkos gali išaugti ir vadinamoji šiukšlių rinkliava.

Naujos taisyklės neveikia

Draudimas palikti didžiąsias atliekas – baldus, kilimus, langus, duris, kitus rakandus prie buitinių atliekų konteinerių įsigaliojo prieš pusmetį. Tačiau nemaža dalis klaipėdiečių nepaiso šios tvarkos.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, dabar vyraujanti situacija mieste byloja, kad taisyklės neveikia.

"Nuvažiuok į bet kurį kvartalą ir prie konteinerių rasi paliktą seną fotelį, kilimą, sofą, padangų ar statybinių atliekų", – tvirtino vedėja.

Tačiau, anot Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Povilanskienės, keisti didžiųjų atliekų surinkimo tvarkos negalvojama.

"Miestiečiams reikia laiko priprasti prie kiekvienos naujovės", – komentavo vyriausioji specialistė.

Informacijos pakanka?

R.Povilanskienė pabrėžė, kad gyventojams informacijos, kaip atsikratyti atliekomis, pakanka.

Metų pradžioje su sąskaitomis už atliekų tvarkymą buvo išplatinti ir lankstinukai. Juose nurodoma, kur, kokias atliekas reikia dėti.

"Viskas buvo paaiškinta. Pateikta, ką daryti su padangomis, elektronika, didžiosiomis ar kitomis atliekomis", – pasakojo vyriausioji specialistė.

Rakandais, kurie netelpa į buitinių atliekų konteinerį, klaipėdiečiai gali atsikratyti trimis būdais. Didžiąsias atliekas galima nuvežti į specialias aikšteles ir ten atiduoti nemokamai. Tokių mieste yra trys.

Gyventojai gali susitarti su vežėjais, kad šie sutartu laiku atvažiuotų ir paimtų nereikalingus daiktus. Už šią paslaugą imamas simbolinis 10 litų mokestis.
Kartą per mėnesį daugiabučių namų kiemuose yra pastatomi ir didžiosioms atliekoms skirti konteineriai. Jie atvežami pagal grafiką. Išvežami po vienos–dviejų dienų.
Kitais metais šie konteineriai į daugiabučių namų kiemus bus atvežami rečiau.

Tarp pažeidėjų – ir įmonės

Tačiau į didžiosioms atliekoms skirtus konteinerius gyventojai taip pat primeta draudžiamų dalykų: randama ir šiferio, ir žaliųjų, ir statybinių, ir buitinių atliekų.
Problemų kyla ir dėl buitinių atliekų konteinerių. Į juos taip pat nevengiama mesti draudžiamų atliekų. Tą daro ne tik toliau nuo konteinerių gyvenantys klaipėdiečiais, bet ir įmonės.

Pastarąjį kartą buvo pranešta, kad į Rumpiškės gatvės 3-iojo namo kieme stovinčius konteinerius kažkas meta juodus maišus iš vienos įmonės logotipais pažymėtos mašinos.

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistams nuvykus į minėto namo kiemą paaiškėjo, kad į buitinių atliekų konteinerius sumesti maišai su statybinėmis atliekomis – montažinių putų liekanomis, pastatų apšiltinimui skirta vata.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai dėl įvykio pradėjo tyrimą. Pažeidėjus pavyks nustatyti, nes apie įvykį pranešusi gyventoja nurodė ir mašinos valstybinį numerį.

Tingi vežti į aikšteles

Pasak K.Vintilaitės, Rumpiškės gatvės 3-iojo namo konteinerius pamėgo svetimi žmonės. Ne pirmą kartą sulaukiama iš šio namo gyventojų panašių pranešimų.

"Žmonės pamato prie konteinerių privažiavusius nepažįstamus automobilius ir skambina mums. Prieš tai užsirašo mašinų markes, numerius. Važiuojame ir tikriname. Kartą išaiškinome, kad į konteinerius statybines atliekas sumetė kito namo gyventojas. Jam skirta bauda", – prisiminė vedėja.

K.Vintilaitė tvirtino, kad tokiais atvejais dažniausiai į konteinerius metamos statybinės atliekos. Žmonės nenori jų tinkamai sutvarkyti, nuvažiuoja toliau nuo savo namų ir išmeta į konteinerius.

Tam tikras statybinių atliekų kiekis iš gyventojų yra priimamas didžiųjų atliekų aikštelėse. Iš įmonių atliekos jose nepriimamos.

"Į rinkliavą nėra įskaičiuotas statybinių atliekų tvarkymas. Mesti jas į buitinių atliekų konteinerius yra griežtai draudžiama", – pabrėžė R.Povilanskienė.


Išaiškinti padeda kaimynai

Kontrolieriams pavyko išsiaiškinti ne vieną atvejį, kai į konteinerius buvo sumestos statybinės ar kitos neleistinos atliekos. Tai padaryta padedant pilietiškiems gyventojams.

"Mums labai svarbi miestiečių pateikta informacija. Todėl visada laukiame pranešimų iš gyventojų. Tik taip galima fiksuoti pažeidėjus", – teigė vedėja.

Tačiau, pasak K.Vintilaitės, pranešimai apie tai, kad į konteinerius metamos draudžiamos atliekos ir ne vietoje paliekami seni rakandai, yra reti.

"Norėtųsi, kad panešimų būtų daugiau. Nematau nieko gėdingo, kad žmonės praneša apie tokius pažeidimus", – teigė vedėja.

K.Vintilaitės teigimu, reaguojama ne tik į skundus, bet ir organizuojami planiniai patikrinimai. Vilniuje ir Kaune tokių nerengiama.

Šiemet per šešis mėnesius buvo surašyti 83 protokolai dėl atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo. Pernai tokių buvo 53, užpernai – 21. Šiemet protokolų surašyta daugiau, nes kontrolė buvo griežtesnė.

"Būtų gerai, kad kiekviename kieme atsirastų žmogus, kuris netoleruotų netvarkos ir praneštų apie pažeidėjus", – pabrėžė vedėja.

Gelbsti vaizdo stebėjimas

Būdą, kaip kovoti su netvarka konteinerių aikštelėse, rado Jonava. Atliekas vežanti įmonė įsigijo mobiliąsias vaizdo stebėjimo kameras. Pirmiausia pastarosios buvo sumontuotos aikštelėse, kuriose vyravo didžiausia netvarka. Po kiek laiko kameros perkeliamos į kitas vietas.

Įmonės "Jonavos paslaugos" direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Vitkauskas pasakojo, kad kameros nėra slaptos. Jos matomos viešai. Dabar įmonė turi penkias. Dvi iš jų įsigijo pati, kitas nupirko savivaldybė. Viena tokia kamera kainuoja nuo 2,5 tūkst. litų.

"Yra darbuotojas, kuris perkelia kameras, kiekvieną savaitę išima filmuotą medžiagą ir perduoda Viešosios tvarkos skyriui. Šio darbuotojai surašo protokolus pažeidėjams", – pasakojo pavaduotojas.

Pasak V.Vitkausko, aikštelėse, kuriose buvo sumontuotos kameros, atsirado tvarka. Anksčiau jose būdavo kalnai šiukšlių. Kartais nebuvo matyti net pačių konteinerių, ypač po savaitgalių.


Tvarka atsirastų per savaitę

Jonavoje montuojamos kameros puikiai fiksuoja vaizdą ir dieną, ir naktį. Pagal medžiagą Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai surašo protokolus pažeidėjams.

"Buvo nubausta nemažai žmonių. Dažniausiai atliekos atvežamos mašinomis, kurių numeriai užfiksuojami. Jei atneša koks nors žmogus, jo tapatybės nustatymas trunka ilgiau. Tačiau surasti taip pat pavyksta", – patirtimi dalijosi Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Jakimavičienė.

V.Vitkausko nuomone, siekiant užtikrinti tvarką, reikėtų daugiau vaizdo stebėjimo kamerų.

"Norėčiau, kad jos būtų kiekvienoje konteinerių aikštelėje. Tada žmonės būtų drausmingesni. Būtų gerai vaizdą stebėti tiesiogiai, tačiau viską lemia pinigai", – pabrėžė pavaduotojas.

K.Vintilaitės nuomone, jei Klaipėdos konteinerių aikštelėse būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, per savaitę atsirastų tvarka.

Žada virkdyti begėdžius

Kol kas klaipėdiečių prie buitinių atliekų konteinerių nelegaliai paliktas didžiąsias atliekas surenka vežėjai. Taip su jais yra sutarusi savivaldybė. Kaip bus kitais metais, dar nėra aišku.

Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco teigimu, jei gyventojai nesiims tinkamai tvarkyti atliekų, teks imtis priemonių. Prie konteinerių gali atsirasti ne tik kameros, bet ir gerokai padidėti baudos.

Anot vicemero, visi pasakoja, kaip gerai tvarkomasi Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Skandinavijos šalyse. Ten žmonės net bijo plastikinę ar stiklinę tarą įmesti ne į tą konteinerį.

"Tačiau tai atėjo ne iš karto. Jei šiose šalyse išmesi butelį nevietoje, gausi didžiausią baudą. Kai teks pakloti visą mėnesio atlyginimą, daugiau taip nebesielgsi. Kai keletas tokių begėdžių bus nuvirkdyti Lietuvoje, gal ir kitiems nekils ūpas šiukšlinti", – dėstė mero pavaduotojas.

Specialiosios aikštelės populiarėja

A.Šulcas priminė, kad netvarkingas atliekų palikimas, jų nerūšiavimas, neleistinų metimas į konteinerius turi įtakos rinkliavos dydžiui.

"Pagal ES direktyvas į sąvartynus neturi patekti perdirbimui tinkamos atliekos. Viskas turi būti surūšiuota. Jei tai padaro ne gyventojai, tai turi būti atliekama aikštelėse. Taip susidaro atliekų tvarkymo išlaidos. Kiekviena smulkmena turi reikšmės", – tvirtino vicemeras.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra apsisprendusi mažinti atliekų kiekius ir stengtis, kad perdirbamų atliekų kuo mažiau patektų į sąvartynus.

"Jei nevykdysime šio reikalavimo, miestams bus skirtos didžiulės baudos. Miestai visko išsireikalaus iš tų, kurie šiukšlina", – teigė vicemeras.

Pasak A.Šulco, Klaipėda buvo vienintelis miestas šalyje, kuris nuo šių metų sumažino rinkliavą už atliekų tvarkymą. Vicemeras vylėsi, kad jos nereikės didinti ir kitais metais.

"Nors yra daug neigiamų dalykų, klaipėdiečiai neblogai tvarkosi. Vis daugiau žmonių rūšiuoja atliekas. Tai nesumažina rinkliavos dydžio, bet leidžia jos nedidinti. Priešingai nei kiti regionai, Klaipėda prieš kelerius metus priėmė sprendimus, kurie leido rinkliavą sumažinti", – komentavo vicemeras.

Ateityje klaipėdiečiams, kurie rūšiuoja atliekas, gali atsirasti galimybė sumažinti rinkliavą.
Džiaugiamasi, kad uostamiestyje populiarėja specialiosios aikštelės. Į jas pristatoma vis daugiau didžiųjų ir statybinių atliekų. Per šešis mėnesius jų atvežta 227,8 tonos.

Populiariausia aikštelė, esanti Šiaurės prospekte. Į ją buvo pristatyta daugiausia atliekų – 90,06 tonos. Į esančią Plieno gatvėje atvežta 71,3, Tilžės gatvėje – 66,46 tonos atliekų.

Šiemet pristatyta atliekų (t)

Atliekų surinkimo aikštelė, esanti Plieno g. 13:

Mišrios statybinės ir griovimo atliekos – 37,28

Didžiosios atliekos – 34,02

Atliekų surinkimo aikštelė, esanti Tilžės g. 66A:

Mišrios statybinės ir griovimo atliekos – 41,38

Didžiosios atliekos – 25,08

Atliekų surinkimo aikštelė, esanti Šiaurės pr. 30:

Mišrios statybinės ir griovimo atliekos – 59,34

Didžiosios atliekos – 30,72

 

Informacija Dienraštis Klaipėda 2014-06-30

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/netvarka-didins-rinkliava-636893#.U7Omy5R_vrQ



Naujienlaiškis

Registruokites ir sužinokite visas Gargždų švaros naujienas pirmieji