Skambinkite mums

(8 46) 45 17 18

(8 46) 47 07 67

Rašykite mums
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas

Rajono konfliktą su KRATC prilygino išblėsusiai meilei

Klaipėdos rajono savivaldybė toliau bando įrodyti Lietuvai, kad atliekų tvarkymo sistema Klaipėdos regione yra veikiama ambicijų karo. Savivaldybė įsitikinusi, kad sumažinti atliekų šalinimo kaštus įmanoma tik kuo mažiau šiukšlių vežant į Dumpių sąvartyną, kur už kiekvieną atliekų toną tenka mokėti solidų 39 eurų įkainį. Jau įsitikinta, kad pigiau būtų atliekas rūšiuoti patiems ir tiesiai vežti į deginimo gamyklą. Tai bandančiai daryti Savivaldybei uždėtas apynasris, nes minėtas paslaugas yra monopolizavusi UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Savarankiškumo užsimaniusiam rajonui primenamas vienas esminis niuansas – įmonę sukūrė patys.

Derasi trečius metus

Praėjusią savaitę Savivaldybėje organizuotas politikų ir Administracijos specialistų darbo grupės posėdis. Nuspręsta dar kartą aptarti būdus, galinčius padėti susitarti su KRATC ir 88 proc. jo akcijų valdančia Klaipėdos miesto savivaldybe. „Bangoje“ daug kartų rašyta, kad mūsų Savivaldybė KRATC vykdomai politikai pradėjo priešintis 2013 m., kai buvo drastiškai padidintas „vartų mokestis“ už įvežamas šiukšles – nuo 56 Lt (16,22 Eur) už toną iki 135,41 Lt (39,22 Eur). Klaipėdos rajonui teisminiu keliu nepavyko įrodyti, kad kaina pakelta nepagrįstai. Nerimą ėmė kelti ir tolimesni įmonės valdymo procesai, mat 7 regiono savivaldybių bendra įmonė didžiąja dalimi valdoma Klaipėdos miesto, o likusios savivaldybės teturi nuo 0,002 iki 6,08 proc. akcijų ir jokio sprendžiamojo balso. Mažesniosios akcininkės dėl to siūlė perskirstyti įmonės dalis ir KRATC valdyti vienoda balsų teise, bet toks sprendimas liko teorija.

Į Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų pasitarimą ketvirtadienį buvo pakviestas Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arūnas Šulcas, Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistė Renata Chockevičienė ir KRATC teisininkė Gražina Eimantaitė.

Prašo netrukdyti rūšiuoti

Savivaldybės norą savarankiškai tvarkyti dalį atliekų KRATC ne kartą įvertino kaip trukdymą bendrai regiono savivaldybių atliekų tvarkymo sistemai. Tačiau Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas svečiams akcentavo, kad dalį atliekų rajonas į sąvartyną visgi veža. Esą jei KRATC sugebėtų pigiau tvarkyti atliekas nei samdomas privatininkas, Savivaldybė vėl mielai visas šiukšles vežtų ten. „Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus kalbėjo tiesiai: „Pagrindinis mūsų susitikimo tikslas – ne paslaptis niekam. Tenorime, kad KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybė netrukdytų mums rūšiuoti atliekų. Nenorime visiškai pasitraukti iš sistemos ir kaip mums siūloma susimokėti didelius pinigus, padengti kažkokias paskolas ir t. t. Draugausim, tik norim rūšiuoti stipriau nei kitos savivaldybės.“

Visgi Klaipėdos vicemeras A. Šulcas į kaltinimus reagavo ramiai: „Mes labai džiaugiamės jūsų noru rūšiuoti atliekas. Sveikintina, ir mes tikrai netrukdėm, netrukdom ir netrukdysim. Antra, mes neturime jokių teisių nurodinėti „Fortum“. Tai privati UAB, kuri pati apsisprendžia, ką daryti. Manau, jie labai nori priimti atliekas iš visur, bet brangina savo licenciją ir paiso įstatymų.“

Skolos – iš oro?

Klausimų rajono politikams kelia KRATC skaičiuojamas solidarumo mokestis („vartų mokesčio“ dalis už atliekų transportavimą) ir stambių gabaritų aikštelių Gargžduose ir Vėžaičiuose eksploatacijos išlaidos. Jau pernai įmonė skaičiavo, kad patirs nuostolių, mat rajonas į Dumpius veža daug mažiau šiukšlių nei anksčiau. KRATC teisininkė G. Eimantaitė patikslino, kad nesumokėta suma paskaičiuota pagal regioniniame atliekų tvarkymo plane nurodytą atliekų prognozę – anais metais į KRATC planuota atvežti apie 18 600 t atliekų. Tačiau Savivaldybės juristas Vaidotas Jasas tokius skaičiavimus vadino nieko vertais. „Skaičiavimuose teisinės motyvacijos absoliučiai nėra. Teigiate: „mes kažkada planavome, galvojome, kad jūs atvešite tiek, bet kadangi neatvežėte, tai būkite malonūs susimokėkite“. Įsipareigojimų Atliekų tvarkymo plane nėra. Tai tik numanomi skaičiai“, – apie tai, kad skolas KRATC skaičiuoja tarsi iš oro, tikino teisininkas.

Nesutariama ir dėl to, kas turėtų prižiūrėti stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles Gargžduose ir Vėžaičiuose. Jas KRATC įrengė pasinaudodamas ES parama. Rajono politikai suskaičiavo, kad aikšteles perėmus „Gargždų švarai“, KRATC kas mėnesį nebereikėtų mokėti dar po 4,05 Eur už atliekų toną. Anot R. Martinkaus, iš pradžių KRATC patys leidosi į derybas perduoti aikšteles rajonui, bet dialogas nutrūko. KRATC juristė G. Eimantaitė susitikime paaiškino, esą perduoti aikšteles trukdo teisinė bazė. „Nei nuosavybės teise, nei nuomos, nei panaudos būdu aikštelių perduoti negalime. Turi praeiti 5 metų projekto įgyvendinimo terminas, per kurį visą atsakomybę už aikšteles institucijos vis tiek taiko mums“, – viltis dar sumažinti mokesčius KRATC užgesino ji.

Susitikime dalyvavę Klaipėdos miesto savivaldybės ir KRATC atstovai turėjo atsakyti į rajono politikų klausimus.

Mažiau veži, mažiau ir moki – tokiu elementariu principu Klaipėdos rajonas nusprendė sumažinti atliekų tvarkymo kaštus. Savivaldybės administracijos direktorius S. Karbauskas priminė, kad VšĮ „Gargždų švara“ dar 2014 m. paskelbė konkursą atliekoms rūšiuoti, jį laimėjusi UAB „Ekonovus“ Gargždų pramoniniame rajone įsirengė rūšiavimo liniją – antrines žaliavas teikia perdirbti, išrūšiuotas komunalines veža deginti į „Fortum“ jėgainę. Per pirmuosius mėnesius pavyko pasiekti kone drastišką efektą – į KRATC benuvežta maždaug 55 proc. visų rajone surenkamų atliekų. „Pradžioje lyg viskas buvo gerai, bet vėliau iš jėgainės atstovų sulaukėme atsakymų, kad jie negali imti daugiau kaip 400 tonų per mėnesį, vėliau – vos 200 t, taigi buvome priversti didesnę dalį atliekų vėl vežti į KRATC“, – priminė S. Karbauskas. Jis dar kartą išreiškė nuomonę, esą tokia deginimo gamyklos pozicija yra veikiama Klaipėdos miesto politikų.

UAB „Fortum“ atstovas žiniasklaidai Andrius KASPARAVIČIUS:

– Klaipėdos rajono savivaldybės atliekas deginti vežančiai UAB „Ekonovus“ kvotų mes nesumažinome. Leidžiame atvežti tiek, kiek numatyta sutartyje, t. y. iki 200 t. Metų pradžioje įmonė ėmė vežti ženkliai didesnius kiekius nei anksčiau, todėl mes klientus perspėjome, kad jie viršijo nustatytas normas.

Esame sudarę sutartį su KRATC, kuri yra įsipareigojusi atvežti konkretų atliekų kiekį. Priešingu atveju grėstų baudos. Žinodami, kad Klaipėdos rajonas jiems yra vienas iš atliekų tiekėjų KRATC, priimdami daugiau atliekų iš rajono mes tarsi darytume įtaką KRATC, kad jie neįgyvendintų sutarties sąlygų. Ciniškai kalbant, mes galėtume priimti didelį atliekų kiekį iš rajono ir dar baudas iš KRATC, bet puikiai žinome, kad ši įmonė yra septynių regiono savivaldybių darinys ir susitarta būtent ten priimti visas atliekas. Jei bus susitarta kitaip, mes neprieštarausime ir priimsime tiesiogiai.

„Santuoka paprastai būna dviem variantais – iš meilės arba iš ekonominio išskaičiavimo. Iš kalbų suprantu, kad meilė gyvenant bendroje sistemoje lyg ir išliko, bet ekonominiai paskaičiavimai rodo, kad nelabai apsimoka. Jei šeima jau nusprendė atskirose lovose miegoti, tai reikia viską susiskaičiuoti“, – per susitikimą su Savivaldybės atstovais samprotavo Klaipėdos vicemeras Arūnas Šulcas.

Jolanta VENSKUTĖ

Informacija: laikraštis "Banga"

http://gargzdai.lt/rajono-konflikta-su-kratc-prilygino-isblesusiai-meilei/

 

 


 



Naujienlaiškis

Registruokites ir sužinokite visas Gargždų švaros naujienas pirmieji