Skambinkite mums

(8 46) 45 17 18

(8 46) 47 07 67

Rašykite mums
NAUJIENOSNAUJIENOS
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas
Antrinių žaliavų konteinerių išdėstymas

Užstatas už tarą taupys gyventojų pinigus

Kelių, miškų ar pievų pakraščiai nusėti šiukšlėmis - toks jau įprastas Lietuvos kraštui vaizdas turėtų pakisti šalyje švedus stiklinės, plastikinės bei metalinės taros užstato sistemą. Tai, kad šie rezultatai lengvai pasiekiami, iliustruoja sėkmingas Estijos ir kitų Europos valstybių pavyzdys.


Per metus Lietuvoje susidaro apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, tačiau tik 21 proc. jų perdirbama, nes gyventojai savo šiukšles vis dar vangiai rūšiuoja. O štai plastiko, kuris sudaro ženklią dalį mūsų buitinių atliekų, šalyje kasmet perdirbama tik kiek daugiau nei 30 tūkst. tonų. Todėl Lietuvoje planuojama nuo 2015-ųjų metų įvesti ne tik stiklinės daugkartinės, bet ir stiklinės vienkartinės, plastikinės bei metalinės taros užstato sistemą.

Šie pakeitimai, įpareigosiantys visas didesnes šalies parduotuves tokią tarą priimti ir grąžinti užstatą, numatyti Aplinkos ministerijos parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte. Jam jau pritarė Vyriausybė. Seimas šį įstatymo pakeitimo projektą turėtų svarstyti pavasario sesijos metu.

"Sistema gera tuo, kad gyventojai bus patys suinteresuoti atnešti butelį atgal į parduotuvę, mat už tai jie gaus sumokėtą užstatą, - sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė. - Tai labai efektyvus perdirbti tinkamų atliekų surinkimo būdas. Kartu bus išspręsta ir itin opi šiukšlinimo gamtoje problema, mat dabar gyventojai miške ar pakelėse daugiausiai išmeta būtent plastikinių butelių, skardinių."

Estijos pavyzdys

V. Karosienės teigimu, tai, kad užsibrėžti ministerijos tikslai yra realiai pasiekiami - įrodo kitų Europos valstybių ar mums artimos Estijos pavyzdys. Čia minėtos taros užstato sistema veikia nuo 2005-ųjų. Depozito vertė siekia 15-30 lietuviškų centų.

Pagal estų sistemą, pakuotės ir buteliai superkami prekybos centruose, kur dažniausiai stovi tokių žaliavų priėmimo automatai. Dabar Estijoje iš viso grįžta apie 90 proc. depozitu apmokestintų plastikinių butelių ir pakuočių. Be to, estai giriasi, kad tik įvedus šią sistemą gatvėse ir miškuose šiukšlių neliko.

Beje, Lietuvoje nuo 2006-ųjų jau taikoma 25 centų užstato sistema pakartotinio naudojimo stikliniams buteliams. Ši sistema itin veiksminga, mat į sąvartynus patenka tik apie 10-15 proc. panaudotų stiklinių butelių.

Mažesnis mokestis

Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė pažymėjo, kad ekonominė minėtos užstato sistemos nauda yra keleriopa. Mat kuo daugiau pakuočių perdirbsime, tuo mažiau buitinių atliekų išvešime į sąvartyną. Tad ir mažiau teks mokėti už jų vežimą bei sąvartyno vartų mokestį.

Gyventojai turi suprasti, kad pagrindinę butinių atliekų rinkliavos dalį sudaro būtent jų išvežimo paslaugos kaina ir sąvartyno vartų mokestis. Pastarasis neabejotinai dėl vis griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų brangs, - sakė D. Berankienė. - Tad jei gebėsime daugiau perdirbti atliekų, tai rinkliava gyventojams jei jau nebus mažesnė, tai tikai nedidės."

Informacija

Aplinkos ministerijos parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildyme numatoma, kad visi pakuočių pardavėjai, prekiaujantys parduotuvėse, kurių prekybinis plotas viršija 200 kv. m, privalės organizuoti vienkartinio naudojimo pakuočių atliekų priėmimą ir užstato  grąžinimą prekybos vietoje arba ne didesniu nei 150m atstumu nuo jos, užtikrinant tokias pačias darbo valandas. Mažesnės nei 200 kv. m prekybos vietos (išskyrus kaimo parduotuvės) ir prekyvietės, kioskai, degalinės, viešojo maitinimo įstaigos užstato grąžinimo sistemos vykdyti neprivalės. Numatoma, kad gamintojai ir importuotojai gaminių pakuotę privalės pažymėti specialiu ženklu, kuris nurodys, kad pakuotė dalyvauja užstato sistemoje.

_____________________________________________________________________________________

Įdomu

  • Plastikas ir aliuminio skardinės suyra tik per 500 metų.
  • Perdirbti seną skardinę į naują reikia 90 proc. mažiau energijos nei naujai skardinei pagaminti, o 1 kg perdirbto aliuminio į aplinką išmetamo CO2 kiekį sumažina 9 kg.
  • Vien Europoje kasdien išmetama apie 30 mln. plastikinių butelių.
  • Jei iki 2020m. pavyktų pasiekti, kad į sąvartynus būtų išvežama 0 proc. plastiko, jo atliekų kiekis Europoje sumažėtų 80 mln. tonų. Toks kiekis atitinka 1 mlrd. naftos barelių, arba beveik 240 mlrd. litų.

____________________________________________________________________________________

 

Informacija: "Vakarų ekspresas" 2014-02-26

Naujienlaiškis

Registruokites ir sužinokite visas Gargždų švaros naujienas pirmieji