Atliekų rūšiavimo nauda

 Antrinės žaliavos – tai atliekos, tinkamos perdirbti, iš kurių gaminami nauji produktai, mažiau teršiant aplinką, tausojant jos resursus. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų tampa vis paprasčiau ir pigiau, kurie savo kokybe nė kiek nenusileidžia kitiems tos pačios srities produktams.

Įdomūs faktai:

• Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų
• Vienas Lietuvos gyventojas kasdien vidutiniškai išmeta po 1 kg atliekų.
• Sąvartyne atliekos ilgai lieka nesuirusios: popierius – 2 metus; konservų dėžutės – 90 – metų; plastiko pakuotės – 200 metų; stiklainiai, buteliai – 900 metų
• Perdirbus 1 stiklo butelį, išsaugome energijos, kurios užtektų kompiuteriui veikti 25 minutes.
• Perdirbus 1 PET butelį, išsaugoma energijos, kurios užtektų 60 W lemputei šviesti 6 valandas.
• Stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti perdirbamas tūkstančius kartų, nepakenkiant jo kokybei.
• Perdirbus 1 toną popieriaus išsaugoma 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir energijos, kurios užtektų 6 mėnesiams  apšildyti normalaus dydžio namą
• Perdirbus 1 aliuminio skardinę, išsaugoma energijos, kurios pakaktų televizoriui veikti 3 valandas, o 100 W lemputei šviesti 20 valandų.
• 1 naujai aliuminio skardinei pagaminti energijos kiekis lygus gaminant 20 skardinių iš antrinių žaliavų energijos kiekiui.

Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug  3 mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų – nerūšiuotos komunalinės atliekos. Atliekų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja. Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro – namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius. O svarbiausia, kad rūšiuotų atliekų išvežimas nieko nekainuoja, tereikia išrūšiuotas atliekas sumesti į atitinkamus konteinerius.

Lietuvoje daugėja įmonių, savo gamybiniame procese naudojančių antrines žaliavas. Svarbu suvokti, kad kuo daugiau mes surinksime antrinių žaliavų ir pirksime iš jų pagamintos produkcijos, tuo labiau didės ir pasiūla. Pasisekimo raktas yra paklausa. Mes turime pasinaudoti savo pasirinkimo teise. Didėjant paklausai, pramonė bus priversta didinti gamybą.

Atliekų rūšiavimo nauda:

• Išsaugoma sveika aplinka, vis mažiau patenkant atliekoms į sąvartynus, prailginant jų eksploatacijos laiką
• Sukaupiama antrinių žaliavų kaip alternatyvą žaliavų ir energijos šaltiniui
• Sutaupoma gamtos išteklių ir energijos
• Sumažinama vandens ir oro tarša bei pristabdomas miškų kirtimas
• Sumažinama atliekų tvarkymo išlaidos

Kaip rūšiuoti atliekas ?

Atliekų rūšiavimas prasideda atliekų susidarymo vietoje, o perdirbimui tinkamas antrines žaliavas išsskirstomos į atskirus konteinerius, dažniausiai pažymėtus arba išskirtus  spalvomis: geltonas – plastmasė, žalias – stiklas, mėlynas – popierius. Yra išskiriamos ir nerūšiuotos komunalinės atliekos, pavojingos atliekos, metalas, žaliosios atliekos, biodegraduojančios atliekos, stambiagabaritinės atliekos.

Tinkamai rūšiuoti atliekas dažnai padeda produktų ar produktų pakuotės ženklinimas.

	Ženklinama elektros ir elektroninė įranga, baterijos ir akumuliatoriai. Tokiu ženklu pažymėtas produktas, tapęs atlieka, turėtų būti surenkamas atskirai ir nemaišomas su kitomis atliekomis.
	Produktas ar pakuotė pagaminta iš perdirbamų stiklo atliekų.
	Produktas ar pakuotė pagaminta iš bet kokios perdirbamos medžiagos (išskyrus plastikus).
	Polietilentereftalatas(PET, PETE). Sutrumpinimas: Poliesteris.
	Produktas ar pakuotė pagaminta iš perdirbto popieriaus (kartono).
	Produktas tapęs atlieka gali būti perdirbtas.
	Polivinilchloridas(PVC).
	Polipropilenas (PP).
	Mažo tankio polietilenas (LDPE).
	Didelio tankio polietilenas(HDPE).
	Kiti mišrios struktūros plastikai, sudaryti daugiau nei iš vienos medžiagos.
	Polistirenas (PS).
	Perdirbamas aliuminis.
	Perdirbamas plienas.

Pažangių atliekų tvarkymo sistemų vienas iš esminių principų – atskiras atliekų srautų surinkimas jų susidarymo vietoje. Siekiama atliekų tūrio ir masės mažinimo atskiruose galutiniuose atliekų šalinimo įrenginiuose. Principinė atliekų surinkimo jų susidarymo vietoje schema:

Popierius

Lietuvoje popierius ir kartonas sudaro apie 14 % visų komunalinių atliekų. O esantys kartono fabrikai leidžia perdirbti iki 40 tūkst. tonų per metus, tačiau mūsų šalyje surenkama tik 25 % šio kiekio, likusią dalį popieriaus ir kartono – importuoja.

Perdirbimui tinka:

• Laikraščiai, žurnalai
• Visų rūšių kartonas
• Vokai, skrajutės, lankstinukai
• Knygos ir jų viršeliai
• Maisto pakuotės
• Pakavimo popierius, dovanų maišeliai, dėžutės

Perdirbimui netinka:

• Sauskelnės, vienkartinės servetėlės
• Riebalais, tepalais, dažais suteptas popierius
• Plastiku padengtas popierius
• Panaudoti tapetai
• Tetrapakai

Plastmasė

Lietuvoje plastmasė sudaro 9 % visų komunalinių atliekų. Dažniausiai pakuočių sudėtyje yra skirtingų rūšių plastikų, dėl to jas sunkiau perdirbti, todėl ypač svarbu jas tinkamai išrūšiuoti.

Perdirbimui tinka :

• Plastikiniai   buteliai nuo gėrimų
• Indeliai nuo padažų, jogurto ir kt.
• Indeliai nuo ploviklių, šampūnų ir kt.
• Polietileno maišeliai ir plėvelė
• Plastikiniai indai
• Metalinės pakuotės
• Tetrapakai
• Pakuotės nuo traškučių, kavos, šokolado, ledų

Perdirbimui netinka:

• Riebalais užterštos pakuotės
• Tara  nuo dažų
• Medicinos atliekos ir švirkštai
• Aerozolio balionėliai
• CD, DVD
• Higienos reikmenys ( dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai)
• Smulki ir stambi elektroninė įranga

Svarbu prisiminti ! Metant į konteinerį plastikinius butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš neperdirbamo plastiko. Taip pat butelius nuo aliejaus, padažų ir kitokio riebaluoto paviršiaus tarą mesti į komunalinių atliekų konteinerį. Rekomenduojama pakuotę suspausti.

Stiklas

Lietuvoje stiklas sudaro 9 % visų komunalinių atliekų.

Perdirbimui tinka:

• Stikliniai buteliai
• Stiklainiai
• Stikliniai indai
• Stiklo šukės

Perdirbimui netinka:

• Elektros lemputės, lempos
• Porcelianas, krištolas, kristalai
• Keramika
• Veidrodžiai
• Dažai ir tepalais užteršta tara
• Vaistų buteliukai, ampulės
• Automobilių langų stiklai
• TV ekranai
• Stiklo lakštai, langų paketai

Svarbu prisiminti ! Metant į konteinerį stiklainius ir butelius rekomenduojama išplauti, nuimti kamščius, žiedelius, nuimti foliją. Popierinių etikečių pašalinti nebūtina.

Metalas

Lietuvoje metalo atliekos sudaro apie 3 % visų komunalinių atliekų. Labai svarbu gerai išrūšiuoti metalo atliekas, nes tai teikia didžiulę ekonominę ir ekologinę naudą – 25 % perdirbto metalo yra visuose naujuose metalo gaminiuose. Surinktus metalus, kurie sudaryti iš alavuoto plieno, aliuminio ir tam tikrų teršalų, priemaišų, išrūšiuoja medžiagų regeneravimo įrenginiai ir yra transportuojami į galutinio perdirbimo įmones, kur aliuminis ir plienas ištirpdomi ir vėl naujai panaudojami.

Metalui rūšiuoti dažniausiai nėra atskirų specialių rūšiavimo konteinerių, dėl nedidelio metalo pakuočių kiekio, todėl tokias atliekas reikėtų mesti į plastikui arba stiklui skirtus konteinerius (užrašus žiūrėti ant konteinerio).

Perdirbimui tinka: konservų dėžutės, skardinės nuo gėrimų, aliuminio lėkštės, kepimo skardinės, metaliniai dangteliai, dėžutės ir kitos metalinės pakuotės ir atliekos.

Perdirbimui netinka: aerozolių flakonų, taros nuo pavojingų cheminių medžiagų, dažais užterštų pakuočių.

Išrūšiuotų atliekų surinkimas

Gyventojai išrūšiavę atliekas jų susidarymo vietose (namuose, įmonėse), turėtų ieškoti artimiausių rūšiavimo konteinerių ir sudėti išrūšiuotas atliekas. Atliekų vežėjas tokias atliekas surenka pagal išankstinį grafiką, pagal poreikį ir dažniau. Daugumai gyventojų dar vis egzistuoja mitas, kad išrūšiuotos šiukšlės vėl yra sukratomos į bendrą masę, t.y. į vieną šiukšlių išvežimo mašiną. Tokių mašinų priekabos yra perskirtos ir šiukšlės yra kratomos į atitinkamą sektorių.

Keletas pavyzdžių: