Įdomūs faktai apie atliekas

Lietuvoje per 2009 metus susidarė (buvo apskaityta) apie 5 milijonai tonų atliekų. Apie 20% sudaro buitinės atliekos. Atliekų kiekis didėja vidutiniškai 15% per metus.

Buityje susidaro šios pagrindinės atliekų rūšys:

• Maisto atliekos
• Stiklo pakuotės atliekos (buteliai, stiklainiai, duženos)
• Plastiko pakuotės atliekos (buteliai, dėžutės ir kitos talpos)
• Metalo pakuotės atliekos (gėrimų skardinės ir kitos talpos)
• Popieriaus atliekos (popierinė pakuotė, spauda, kitos popierinės atliekos)
• Tekstilė
• Elektronikos atliekos (nebenaudojami elektronikos prietaisai, jų dalys, maitinimo elementai, įvairos lemputės ir kitos dalys)

Atliekų tvarkymui taikomi šie prioritetai:

• Šalinimas sąvartynuose yra populiariausias, tačiau mažiausiai efektyvus ir didžiausią neigiamą poveikį aplinkai turintis būdas
• Energijos gavimas deginant atliekas turėtų būti naudojama tik toms atliekoms, kurių nebeįmanoma perdirbti.
• Perdirbamos atliekos tampa vertingomis antrinėmis žaliavomis, iš kurių gaminami nauji gaminiai. Taip sutaupomi pirminiai gamtos ištekliai, energija, mažiau teršiama aplinka. Perdirbimui tinka buityje susidarančios stiklo pakuotės, plastikinės pakuotės, metalinės pakuotės ir popieriaus atliekos. Tačiau tam, kad jos būtų tinkamos perdirbimui, atliekos turi būti išrūšiuotos.
• Efektyviausia atliekas rūšiuoti yra ten, kur jos susidaro – namuose. Bet koks vėlesnis rūšiavimas, kaip pavyzdžiui sąvartynuose, kainuoja žymiai brangiau, o šią kainą komunalinių paslaugų mokesčių pavidalu galų gale vis tiek sumoka gyventojai.

Lietuvoje apie 10% komunalinių atliekų sudaro stiklas.

• Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 80 tūkst. tonų stiklinės pakuotės.
• Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir sodą 1200-1500 C temperatūroje. Kiekvienos tonos stiklo atliekų perdirbimas sutaupo 1.2 tonos pirminių žaliavų bei 35 % energijos. Tonos stiklo atliekų perdirbimas leidžia išvengti 315 kg anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą. Stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti perdirbamas tūkstančius kartų nė trupučio nepakenkiant kokybei.
• Vieno stiklinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos:

1. 100 vatų elektros lemputei šviesti apie valandą laiko;
2. Kompiuteriui veikti 20 minučių;
3. Spalvotam televizoriui veikti 15 minučių;
4. Skalbimo mašinai veikti 10 minučių;
5. Paruošti tris puodelius arbatos.

• Aplinkoje (gamtoje ar sąvartyne) stiklas suyra per apie 900 metų.

Popierius ir kartonas sudaro apie 15% visų komunalinių atliekų.

• Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 50 tūkst. tonų popierinės pakuotės, pridėjus spaudos leidinius, biuro popierių ir kitas popierines atliekas susidarytų apie 200 tūkst. tonų popieriaus atliekų per metus.
• Popieriaus atliekas, priklausomai nuo rūšies, galima perdirbti 4-6 kartus.
• Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo apie 17 medžių, 27 tūkst. litrų vandens ir 4 MW energijos, pakankamos tam, kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas.
• Aplinkoje popierius suyra per 2 metus.

Lietuvoje apie 10% komunalinių atliekų sudaro plastikas.

• Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 50 tūkst. tonų plastikinės pakuotės, iš jų apie 15 tūkst. tonų PET pakuotės.
• Dažniausiai pakuočių ir kitų gaminių sudėtyje yra skirtingų rūšių plastikų, dėl to jų atliekas sunkiau perdirbti. Labiausiai perdirbimui tinka PET buteliai. Perdirbus vieną PET butelį, sutaupoma tiek energijos, kad 60 W lemputė galėtų šviesti net 3 valandas. Gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens – 90 proc., o anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą – 2,5 karto. Plastikų gamybai suvartojama apie 8 proc. pasaulyje išgaunamos naftos.
• Plastikas aplinkoje suyra per 200-500 metų.

Apie 3% komunalinių atliekų sudaro metalas.

• Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 13 tūkst. tonų metalinės pakuotės.
• 1kg aliuminio atliekų perdirbimas sutaupo 6 kg boksito (aliuminio rūdos), 4 kg chemikalų, 14 kWh elektros energijos. Perdirbus vieną aliuminio skardinę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o 100 vatų elektros lemputei šviesti 20 valandų. Energijos kiekio, reikalingo pagaminti vienai naujai aliuminio skardinei, pakaktų pagaminti 20 skardinių iš antrinių žaliavų.
• Metalo atliekos aplinkoje suyra per apie 90-500 metų.