Kodėl verta rūšiuoti maisto atliekas?

„Kiek galima rūšiuoti – jau konteineriai kieme nebetelpa! Mes mokame rinkliavą, tai tegu patys atliekų tvarkytojai tas šiukšles ir išsirūšiuoja“, – panašiais ir dar drastiškesniais komentarais gyventojai palydi kone kiekvieną naujovę, susijusią su atliekų tvarkymu. Išties atliekų rūšiavimas sukelia nepatogumų, bet tikrai nėra beprasmis darbas.

Iš maisto atliekų – dujos ir kompostas

Ar žinojote, kad Klaipėdos mieste važinėja maršrutiniai autobusai, varomi biometanu – dujomis, pagamintomis iš perdirbtų maisto ir žemės ūkio atliekų? Tiesa, tos dujos pagamintos ir atgabentos iš Olandijos. Bet dujų gavyba iš biologiškai skaidžių atliekų įsibėgėja ir Lietuvoje. Jau veikia ne viena perdirbimo įmonė, statomos dar kelios. Specialiuose įrenginiuose pūdomos maisto atliekos išskiria dujas, kurios panaudojamos ne tik transporto sektoriuje, bet ir šilumos bei elektros energijos gamybai. O po pūdymo likęs kompostas – itin derlingas juodžemis, kurį įsigyja ūkininkai bei įmonės, gaminančios įvairius žemės mišinius. Tikėtina, kad ir jūs, sodo parduotuvėse pirkdami juodžemį šiltnamiui ar apželdinimui, atgaunate dalį savo išrūšiuotų ir perdirbtų žaliųjų bei maisto atliekų.

Maistą rūšiuoja visa Europa

Senosiose Europos valstybėse maisto likučių rūšiavimas pradėtas prieš daugiau nei dešimt metų, Lietuvoje šis procesas startavo prieš penkerius metus Alytuje, o šiemet jau visos šalies gyventojai turi atskirai rūšiuoti maisto atliekas. Mūsų kaimynai lenkai, latviai, estai taip pat jau ne vienus metus atskirai surenka maistą. Aplinkosaugininkų teigimu, kai maistinės kilmės atliekos surenkamos atskirai, į komunalinių atliekų konteinerį išmestos pakuotės yra daug švaresnės, todėl atgaunama daugiau antrinių žaliavų, kurios gali būti perdirbtos ir pakartotinai panaudotos. Kitaip sakant, maisto atliekų rūšiavimas neša ne tik ekonominę, bet ir ekologinę naudą. 

Gargžduose startuos lapkričio 4 dieną

Kaimyninėse Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybėse maisto atliekos surenkamos nuo šių metų pavasario, o Klaipėdos rajone jų rūšiavimo pradžia numatyta rudenį.

Nuo lapkričio 4 dienos šios atliekos bus surenkamos ir išvežamos į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) cechą Dumpiuose. Beje, jos čia nėra perdirbamos, o tik perrūšiuojamos pagaminant skystą biomasę, kurią išsiveža biodujų gamintojai.

Gargžduose jau įrengti kolektyviniai maisto atliekų surinkimo konteineriai, į kuriuos gyventojai galės išmesti maisto likučius – sugedusius vaisius, daržoves, duonos gaminius, mėsos, žuvies, jūros gėrybių atliekas bei kaulus, riešutus, sėklas, grybus, maistu suteptas popieriaus pakuotes, pieno produktus ir kita. Į maisto konteinerius negalima pilti skysčių, aliejaus, nedera mesti sugedusio maisto stiklinėse ar metalinėse pakuotėse.

Ką reikėtų žinoti Klaipėdos rajono gyventojams?

Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdos rajone bus vykdomas keliais etapais.

Gargžduose maisto atliekas rekomenduojama rūšiuoti taip pat, kaip ir komunalines: į virtuvinį kibirėlį įsikloti plastikinį, bet kokios spalvos ir dydžio maišelį, o jį prikaupus sandariai užrišti ir išmesti į maisto atliekų konteinerį kieme.

Klaipėdos rajono individualių namų gyventojai, turintys konteinerius žaliosioms atliekoms, augalinės kilmės maisto atliekas – vaisius, daržoves, kiaušinių lukštus, kavos tirščius – ir dabar gali rūšiuoti į konteinerius raudonu dangčiu. Tik į juos draudžiama mesti gyvulinės kilmės atliekas (mėsos, žuvies likučius). O biologiškai skaidžias atliekas į individualius konteinerius reikia išmesti palaidas, nenaudojant plastikinių maišelių.