Žiedinės ekonomikos kryptis kilstels rinkliavos kartelę

Klaipėdos rajono gyventojams rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nuo 2014 m. nebuvo keliama. Užtikrinti nedidelę kainą vartotojams padėjo tai, kad rajone gyventojų gausėjo, tačiau kartu randasi vis daugiau ir aktyviau rūšiuojančiųjų atliekas.

Vis dėlto Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) didina vadinamąjį „vartų mokestį“, mat kyla Mokesčio už aplinkos teršimą tarifas. Be to, Lietuva, kaip ES narė, yra įsipareigojusi pereiti prie žiedinės ekonomikos, užtikrinti atliekų panaudojimą perdirbimui, mažinti sąvartynus. Ruošimasis šiems pokyčiams reikalauja papildomų kaštų. Tad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba jau ketvirtadienį, tikėtina, neišvengiamai turės priimti sprendimą didinti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.

Kai galėjo, įkainius mažino

VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus patikina, kad ne tik Klaipėdos rajono savivaldybei, bet neišvengiamai ir kitoms Lietuvos savivaldybėms dėl didėjančio Mokesčio už aplinkos teršimą tarifo artimiausiu metu neišvengiamai reikės priimti sudėtingą sprendimą nustatant didesnę kainą gyventojams ir įmonėms už komunalinių atliekų tvarkymą.

Klaipėdos rajono savivaldybėje rinkliavos kaina nebuvo keliama, kaip minėta, nuo 2014 m. Kaina, atsižvelgiant į Lietuvos įstatyminės bazės pokyčius, per tą laikotarpį buvo net kritusi. 2018 m. Klaipėdos rajono savivaldybė rinkliavą atpigino dar 5 proc. „Tam turėjome galimybes, žmonės gerai rūšiavo, buvo išdalinti rūšiavimo konteineriai, jau tada žinojome, kad atidarysime stambių gabaritų atliekų aikšteles ir taip dar sumažinsime atliekų kiekį. Tuomet tai padėjo mums sumažinti kainą“, – prisiminė R. Martinkus. Tačiau jis neįžvelgia prošvaisčių, kad ateityje kada nors dar būtų galima piginti rinkliavą. Priešingai – mat Vyriausybė skiria vis didesnį dėmesį atliekų tvarkymui, reikalavimai auga. Šiuo metu Lietuva tris kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal tai, kiek atliekų panaudojama perdirbimui. ES vadinamasis „žiediškumas“ siekia 11,7 proc., o Lietuvoje – vos 4,5 proc. Todėl bus siekiama kuo daugiau atliekų perdirbti. Naujoji Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi 2030 metais pasiekti ES vidurkį, tam reikia ruoštis.

Didėja „vartų mokestis“

R. Martinkaus tvirtinimu, dabar yra du keliai: galima mokesčio nedidinti ir atliekas toliau dideliais kiekiais laidoti sąvartyne. Tačiau tuomet nebus galimybės investuoti į priemones, mažinančias atliekų patekimą į sąvartyną. Per artimiausius metus lauks didėjantis KRATC „vartų mokestis“ (sąvartyno teikiamos paslaugos), taip pat grės sankcijos už atliekų nemažėjimą. Anot R. Martinkaus, 2020 m. „vartų mokestis“ siekė 39,21 Eur už toną ir 1 tonos sutvarkymo kaina buvo 79 Eur, o 2021 m. numatomas „vartų mokestis“ jau 50,17 Eur už toną. 2022 m. šios kainos jau prognozuojamos dar didesnės: „vartų mokestis“ – 55,17 Eur už toną, atitinkamai 2023 m. – 60,17 Eur ir 2024 m. – 65,17 Eur.

Nors KRATC kelia „vartų mokestį“, jis išlieka ir toliau vienas mažiausių, palyginti su kitais šalies regionais. 2020 m. Vilniaus apskrities savivaldybių „vartų mokestis“ – 69,11 Eur/t, Kauno regiono savivaldybių – 76 Eur/t.

Tikslas – perdirbti

Kasmet kylanti atliekų tvarkymo kainos kreivė neišvengiamai veda prie rinkliavos didinimo. „Padidinus rinkliavą reikėtų nedelsiant visus materialinius ir žmogiškuosius darbuotojų resursus nukreipti atliekų perdirbimo linkme. Pradėti svarbu nuo sunkiausių atliekų frakcijų (t. y. langų stiklas, statybiniai blokeliai, keramzitas, silikatas, keramika ir kt. sunkios inertinės atliekų medžiagos, ne depozitinė stiklo pakuotė, tekstilė, baldai bei maisto atliekos)“, – dėstė VšĮ „Gargždų švara“ direktorius. Anot jo, svarbu šias atliekas perduoti atliekų perdirbėjams, kurie turi reikiamus taršos leidimus, perdirbimo įrangą bei realizacijos galimybes. „Patirties jau turime. Po truputį atskiriame dvi sunkias atliekų frakcijas – tekstilę ir langų stiklą. Šių atliekų kiekių, pristatomų į mūsų stambių gabaritų atliekų aikšteles, rinkliavos mokėtojams neribojame. Ambicingai ėmėme tvarkyti ir žvakių stiklą, jis renkamas, tačiau nėra dar aiškios sistemos, vyksta susirašinėjimai“, – užsiminė pašnekovas.

4 stambių gabaritų atliekų aikštelės

Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybėje veikia 4 stambių gabaritų atliekų aikštelės bei viena stacionari komunalinių ir įvairių pakuočių aikštelė. Dar viena bus pradėta statyti šiais metais Kuodžių kaime, Priekulės seniūnijoje. Tai didžiausias stambiųjų atliekų aikštelių tinklas Vakarų Lietuvoje. Tiek Kretinga, Palanga, Skuodas, Šilutė, Neringa turi tik po vieną stambių gabaritų atliekų aikštelę. Klaipėdos rajone veikiančios stambių gabaritų atliekų aikštelės tenkina Klaipėdos rajono gyventojų poreikius. Atvežus atliekas, gyventojams čia suteikiama reikalinga informacija apie atliekų rūšiavimą, perdirbimą ir pan. Formuojami įgūdžiai. Tinkamas atliekų išrūšiavimas yra vienas svarbiausių žingsnių žiedinėje ekonomikoje.

Lyginant skirtingų savivaldybių nustatytus rinkliavų dydžius už komunalinių atliekų tvarkymą, Klaipėdos rajonas išsiskiria nedidelėmis sumomis. 2020 m. Klaipėdos rajone (mieste) nuosavo namo gyventojams metinis mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą siekė 64,2 Eur, Kretingos mieste ir rajone – 116 Eur, Raseinių mieste – 119,94 Eur! 1 tonos komunalinių atliekų surinkimo kaštai Klaipėdos rajono savivaldybėje 2020 m. siekė 79 Eur, o, pavyzdžiui, Vilniaus mieste – 160,49 Eur, Neringos savivaldybėje – 101,92 Eur ir pan.

Kainų pokytis

Jei Klaipėdos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį pritars rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą didinimui, kaip keisis mokesčiai vartotojams?

VšĮ „Gargždų švara“ direktorius R. Martinkus paaiškino, kad tai priklausys nuo to, kokiai nekilnojamojo turto objektų grupei priklauso gyventojas. Pavyzdžiui, gyvenantieji daugiabučiuose namuose mieste dabar per mėnesį moka 4,68 Eur, o mokėtų 6,51 Eur. Vadinasi, 1,83 Eur daugiau. Gyvenantieji individualiuose namuose mieste dabar moka po 5,35 Eur per mėnesį, o nuo 2021 m., jei Taryba priims tokį sprendimą, mokės 7,43 Eur. Pokytis – 2,08 Eur. Jei individualus namas kaime, mokestis dabar buvo 3,63 Eur per mėnesį, o būtų – 5,05 Eur, daugiabučio kaime gyventojams buvo 3,72 Eur, o būtų 5,16 Eur. Turintieji sodo paskirties objektą mokėdavo 1,92 Eur, o dabar būtų 2,5 Eur. Padidėjimas – 0,58 Eur.

ĮDOMU

• Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ užsakymu „Spinter research“ atliko šalies gyventojų nuomonės tyrimą apie atliekų rūšiavimą. Apklausa parodė, kad absoliuti dauguma, net 91 proc. Lietuvos gyventojų, rūšiuoja kasdieninėje veikloje susidarančias atliekas: 43 proc. rūšiuoja visas atliekas, 48 proc. – kai kurias atliekas. Remiantis tyrimo rezultatais, rūšiuojančios visas atliekas dažniau įvardijo moterys, vyresnio amžiaus (46 m. ir daugiau) respondentai ir kaimo vietovių gyventojai. Kai kurias atliekas dažniau rūšiuoja vyrai ir didmiesčių gyventojai. Taigi, vis dar kas dešimtas gyventojas Lietuvoje nerūšiuoja atliekų, kurios paliekamos irti sąvartynuose arba ten atgula tūkstančiams metų, kaip, pavyzdžiui, stiklo atliekos.

TAI ŽINOTINA

• Valstybiniame plane numatyta, kad iki 2025 metų perdirbamų komunalinių atliekų kiekis turi būti padidintas bent iki 55 proc., iki 2030 metų – iki 60 proc., o iki 2035 metų – iki 65 proc. visų atliekų.
• Numatoma, kad iki 2025-ųjų pabaigos turi būti perdirbama mažiausiai 65 proc. pakuočių atliekų, o nuo 2031-ųjų – 70 proc.
• Nuo 2036-ųjų sąvartynuose šalinamų atliekų turi būti sumažinta iki 5 proc. ar mažiau.
• Dar 2018-aisiais ES priėmė Žiedinės ekonomikos atliekų direktyvą, kuri skatina pakartotinį panaudojimą. Ją Lietuva į savo teisės aktus turėjo perkelti iki 2020 metų liepos.
• Seimas jau priėmė svarstyti Aplinkos ministerijos parengtus valstybinius, regioninius ir savivaldos atliekų prevencijos ir tvarkymo planus. Pagal juos gyventojai būtų skatinami atliekas rūšiuoti, kad jos būtų perdirbamos ir panaudojamos dar kartą. Toliau Seimas Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas svarstys pavasarį, kai gaus komitetų išvadas.
• Rūšiuojamų atliekų ateityje nebus galima deginti ar vežti į sąvartynus, o netrukus numatoma pradėti tekstilės ir kitų atliekų – biologinių, statybinių, buityje susidarančių pavojingų atliekų – rūšiavimą.

Informacija:

Laikraštis "Banga"

Žiedinės ekonomikos kryptis kilstels rinkliavos kartelę (gargzdai.lt)